Greičiausiai pažįstate žmogų, kuris sako: „Dar palauksiu. Gal vis dar laikosi. Gal dar negalima dėti implanto.“ Vilniuje tokių – daugybė. Dalis gyvena su iškritusiu dantimi, kiti – su skausmingu šaknų likučiu, o dar kiti – su plačia šypsena… bet tik mintyse.
Dantų implantacija – viena pažangiausių ir efektyviausių šiuolaikinės odontologijos paslaugų, tačiau vilniečiai vis dar delsia. Kodėl? Ir kiek tas delsimas iš tikrųjų kainuoja – ne tik pinigine, bet ir gyvenimo kokybės prasme?
Psichologinė kaina – „dantų gėda“
Didžiausias priešas čia nėra dantų skausmas ar kaulo nykimas. Tai – vidinė gėda. Žmogus, netekęs danties – ima slėpti šypseną, praranda pasitikėjimą savimi. Tyrimai rodo, kad net vieno danties trūkumas priekinėje zonoje mažina savivertę, o ilgesnis delsimas gilina emocines pasekmes: vengimą kalbėti, fotografuotis, bendrauti.
„Daugelis pacientų prisipažįsta – jie atidėliojo implantaciją ne dėl pinigų ar baimės. Tiesiog gėdijosi atvykti pas odontologą. Tarsi būtų padarę kažką blogo“, – pasakoja Vilniuje dirbanti gydytoja implantologė dr. Justina Norvaišaitė.
Sveikatos kaina – nykstantis kaulas ir sudėtingesnės procedūros
Kiekvienas mėnuo, praleistas be danties, reiškia kaulo atrofiją – žandikaulis ties netekto danties vieta pradeda nykti. Tai reiškia, kad kuo ilgiau delsi – tuo didesnė tikimybė, kad paprasta implantacija virs sudėtinga chirurgine procedūra, kuri reikalauja kaulo priauginimo ar sinuso pakėlimo.