Kodėl vyresnioji karta nesupranta vaikų įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus

Nors kompiuteriniai žaidimai yra toks dalykas, kuris tikrai lavina daugybę sugebėjimų, vyresniajai kartai neretai xbox zaidimai ar kitokie kelia susirūpinimą. Neretai tėvai ar seneliai nesupranta žaidimų principų ir galvoja, kad vaikai turėtų laiką leisti kitaip. Štai keletas priežasčių, dėl kurių galbūt taip atsitinka.

Pripratę būti gamtoje, kai gyveno provincijoje

XboxNors playstation 4 zaidimai gali leisti virtualiai pabuvoti nuostabiose aplinkose, tačiau senoji karta to nesupranta. Jie prisimena savo vaikystę ir ją idealizuoja. Jie prisimena, kaip gera būdavo gyventi gamtoje, kaip ten buvo gražu ir smagu. Kaip jauku ir malonu buvo gyventi prie miško, eiti prie upelio, prie karjero ar ežero, patirti nuostabius jausmus, lankantis tokiose aplinkose. Tačiau lakstymas po nesaugias gamtos aplinkas nebūtinai yra tikrai geriau negu buvimas virtualioje realybėje, kurioje galima saugiai leisti laiką. Žinoma, vaikai turėtų būti skatinami būti fiziškai aktyviais.

Neturi nuotolinės komunikacijos įgūdžių

Kita priežastis, kodėl seni žmonės nesuvokia vaikų prie kompiuterio socialumo – nes jie patys tokio neturi. Jie patys neturi įgūdžių komunikuoti virtualiai. Visiškai normalus ir pats geriausias bendravimo būdas jiems atrodo telefono skambutis, taip pat gyvas pokalbis. Susirašinėti elektroninėmis priemonėmis jie nemoka, ir tai galiausiai tampa priežastimi nesuprasti to, ką daro vaikai. Taigi, tenka apie tai galvoti iš įvairių kampų ir pripažinti, kad komunikacija visgi gali būti labai sudėtingas dalykas, jeigu neturi tam įgūdžių ir nesuvoki priemonių. Todėl ir vyresniems žmonėms tiesiog atrodo, kad vaikai sėdi prie kompiuterio vienatvėje, bet iš tiesų jie bendrauja. Akivaizdžiausia, kad bendravimas vyksta socialinių tinklų pagalba, tačiau iš tiesų bendraujama yra ir kitokiais būdais: tiesiog susirašinėjant kompiuterinio žaidimo metu, taip pat žaidžiant komandoje ir pan.

Patys su meile prisimena kitokius žaidimus

Taip pat suaugę žmonės visada idealizuoja tik savo vaikystę. Jie nejaučia nostalgijos žmonėms, kurie žaidė akmenimis prieš tūkstančius metų, ar kažką kito veikusiems. Jiems tikri ir geriausi žaislai ir žaidimai – tai jų pačių vaikystės žaislai ir žaidimai. Todėl yra dėl to skaudu ir nemalonu, kai vaikai žaidžia su kitokiais žaislais ir žaidimais. Nes tai atrodo ne taip, kaip buvo anksčiau.

Laikai keičiasi, reikia prie to priprasti. Suaugę žmonės tą turi pripažinti. Galiausiai, ir tie patys vaikai užaugs ir jų vaikai žais kitokius žaidimus negu tuos, kuriuos žaisdavo tėvai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *