Panevėžio „Ekranas“ per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, buvo viena iš stipriausių ekipų, nuolatos pretendavusių į prizines vietas, tačiau tinkamo ir ilgalaikio palaikymo komanda beveik niekada neturėjo. Tradicijų nebuvimas ir miesto visuomenės mentalitetas trukdė atsirasti bet kokiam organizuotam palaikymui, o atsirandančios grupuočių užuomazgos gana greitai nusilpdavo.
Pirmas bandymas sukurti komandos palaikymą siekia dar 1990 metus. Tada į Panevėžį atvykę Vilniaus „Žalgirio“ fanai čia aptiko gana nemažą grupelę jaunuolių, kurie per mačą leido dūmų užsklandas, buvo išsidažę veidus klubo spalvomis ir visumoje sudarė gana neblogą, bent jau tiems laikams, vaizdą. Tačiau jų pareiškimas, jog „padarysime tai, ko dar Vilnius nematė“ pranašiškas nebuvo. Nežinia iš kur ir kaip atsirade fanai taip pat ir dingo. Kitas bandymas buvo apie 1993-1994 m., kai komandos palaikymu, pradėjo rūpintis šiek tiek vyresni piliečiai. Tačiau ir tuomet komandos palaikytojų skaičius buvo pakankamai mažas. Šiaip ar taip grupuotė sugebėjo įvykdyti keletą išvykų. Keleriais metais vėliau susiformuoja gausesnė palaikymo grupuotė, vis dažniau palaikanti komandą išvykose. Kai kurių šaltinių teigimu, išvykoje į Vilnių, kur buvo žaidžiama su „Žalgiriu“ dalyvavo pakankamai padorus skaičius panevėžiečių - apie 20. Fanai nuvyko ir į 1994 metų taurės finalą Kaune su „Žalgiriu“. Tačiau besikeičiant grupuotės lyderiams, nepritraukiant aktyvaus jaunimo, grupuotė gana spėriai nyko ir maždaug 1996 metų gale ji nebeegzistavo.
Po kelerių metų tylos „Aukštaitijos“ stadione komandos palaikymas tapo senio Skinderio rūpesčiu. Jis pasirodė apie 1998 metus ir pasiliko iki 2001. Vienintelis Skinderio veiklos pliusas ir dalykas, kurio galima pasimokyti – jaunimo verbavimas. Pastarieji ir sudarė 99 procentus visų fanų, tačiau jų palaikymas apsiribodavo tik gimtojo miesto stadiono ribomis, o į išvykas ir tai ne į visas važiuodavo tik pats senis Skinderis. Nežinia kiek tokia situacija būtų tesusi, bet kai klubą pakeitė Skinderys jaunesnysis, „Ekrano“ mačuose senis buvo vis retesnis svečias.
Kardinaliai pasikeitusi situacija tapo pagrindiniu postūmiu dabartiniam grupuotės atsiradimui. Dar Skinderiui organizuojant komandos palaikymą, susibūrė 3-5 žmonių grupelė, kurios esama padėtis netenkino, ir kurių galvose gimė idėja organizuoti tokį palaikymą, kurio klubas vertas. Šios idėjos atsirado gana seniai, tačiau siekti jas įgyvendinti pradėta tik 2001 sezono viduryje, o svarbiausias žingsnis buvo žengtas po paskutinio sezono mačo su „Geležiniu Vilku“. Klubo vadovybė tokiam idėjos įgyvendinimui ne tik pritarė, bet pažadėjo savo paramą, be kurios, dabar jau galime pripažinti, sunkiai būtume išsivertę. Kartu su 2002 metų sezono pradžia, vienoje iš „Aukštaitijos“ stadiono tribūnų įsikuria nauja Panevėžio „Ekrano“ fanų grupuotė. Pirmosios rungtynės su normalesniu palaikymu įvyksta 2002 balandžio 6 dieną, kurią ir galime laikyti oficialia grupuotės gimimo data.Tuo metu dar pakankamai jauni veidai bando organizuoti tikrą palaikymą. Apverktinas tribūnos vaizdas, nes vėliavų buvo vos dvi ir tos gautos iš ankstesnių laikų kaip palikimas, bei greičiau nei alus, išsisemiantis dainų ir skanduočių repertuaras, neatšaldė jaunimo entuziazmo. Tų pačių metų balandžio 25 dieną įvyksta pirmoji oficiali išvyka į Vilnių. Pirmąjį sezoną į tribūną besirenkančiųjų skaičius buvo dar pakankamai mažas ir nepastovus, tačiau komanda jau buvo palaikoma organizuotai ir kokybiškai. Dainų kūrimas, vėliavų siuvimas, bandymai naudoti pirotechniką, benusistovinti vidaus tvarka, su visu tuo grupuotė baigė pirmąįi savo sezoną.
2003 metų sezoną „Ekrano“ ultros pasitiko su nedideliu pakilimu. Neatsitiktinai čia pirmą kartą pavartotas žodis Ultra. Būtent tokį kelią pasirinko grupuotė ir tai aiškiai atsispindėjo jos veikloje. Sezono pradžia nuteikė gana optimistiškai, kadangi į judėjimą įsijungė nemažai naujų žmonių, vidutinis lankomumas namuose kartais siekdavo ir apie 40 veidų, į kai kurias išvykas nuvažiuodavo iki 25 žmonių. Palaikymą paįvairino keletas naujų dainų, vis dažniau naudojama pirotechnika ir naujai pasiūtos vėliavos. Kaip ir 2002 m. sezone „Ekrano“ ultros nepraleido nei vienos išvykos, be to, padidėjo išvykose dalyvaujančių žmonių skaičius. Rekordinis skaičius žmonių nuvažiavo į lemiamas sezono rungtynes su „FBK Kaunu“. Tribūnoje buvo priskaičiuota iki 40 mėlynai raudonų. Europiniais mastais tokie skaičiai būtų pakankamai juokingi, tačiau tai rodė, jog tik antrus metus gyvuojanti grupuotė laikėsi gana stabiliai davė savo rezultatų. Būdami patys jauniausi Lietuvoje, kūrėme tikrai ne prasčiausią palaikymą. 2003 metų ruduo įėjo į grupuotės istoriją kaip metai, kuriais buvo įvykdyta pirmoji išvyka į užsienį, Vengriją.
2004-ųjų metų sezono pradžioje Panevėžio „Ekrano“ fanų grupuotė oficialiai „įteisino“ savo pavadinimą – „Pirmoji armada“. Nuo to laiko, žmonių, atstovaujančių „PA“, skaičius „Aukštaitijos“ stadione bei išvykose, o taip pat Lietuvos rinktinės varžybose tik didėjo.
Šiuo metu namų mačuose gimtojo miesto komandą dažnai palaiko virš 100 žmonių, priskiriančių save „Pirmosios armados“ ultrų grupuotei ir šis skaičius nuolat auga. Dar labiau džiugina gausios panevėžiečių pajėgos išvykose bei rinktinės varžybose. Todėl, jei esi neabejingas mėlynai raudonam klubui, tau svarbu palaikyti mylimą komandą, mėgsti keliauti, trokšti nuotykių bei adrenalino – visada esi laukiamas „Pirmosios armados“ tribūnoje. Prisijunk!
